Raumenų atrofija – tai raumenų nykimas. Dažniausia šios problemos priežastis yra nepakankamas fizinis aktyvumas. Kai dėl ligos ar traumos sunku arba neįmanoma judinti rankos ar kojos, raumenų nykimas gali pasireikšti judesių stoka. Jei po ligos ar traumos reguliariai nejudėsite, ilgainiui jūsų ranka ar koja gali pradėti atrodyti mažesnė, bet ne trumpesnė už tą, kurią galite judinti. Kai kuriais atvejais raumenų nykimą galima sustabdyti laikantis tinkamos dietos, mankštinantis arba taikant fizioterapiją.
Raumenų atrofijos simptomai
Jums gali būti raumenų atrofija, jei:
- Viena jūsų ranka ar koja yra pastebimai mažesnė už kitą.
- Jaučiate ryškų vienos galūnės silpnumą.
- Labai ilgą laiką buvote fiziškai neaktyvus.
Jei manote, kad jums gali būti raumenų atrofija, arba jei negalite normaliai judėti, kreipkitės į gydytoją dėl išsamios medicininės apžiūros.
Raumenų atrofijos priežastys
Jei žmogaus fizinis aktyvumas nepakankamas, nenaudojami raumenys gali sunykti. Tačiau net ir prasidėjus tokiai raumenų atrofijai, ją dažnai galima sustabdyti sportuojant ir gerinant mitybą.
Raumenų atrofija taip pat gali pasireikšti žmonėms, kuriuos liga prikausto prie lovos arba kurie dėl sveikatos sutrikimų negali judinti tam tikrų kūno dalių. Pavyzdžiui, astronautams raumenų atrofija gali pasireikšti po kelių nesvarumo būsenos dienų.
Kitos raumenų atrofijos priežastys:
- fizinio aktyvumo trūkumas ilgesnį laiką;
- senėjimas;
- su alkoholiu susijusi miopatija – raumenų skausmas ir silpnumas dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo;
- netinkama mityba;
- traumos;
- nudegimai;
- nugaros smegenų arba periferinių nervų pažeidimai;
- ilgalaikis gydymas kortikosteroidais;
- insultas.
Raumenų atrofija gali pasireikšti dėl tam tikrų medicininių būklių, kai raumenys sunyksta arba gali būti sunku judėti.
Kaip nustatoma raumenų atrofija?
Jei raumenų atrofiją sukelia tam tikra liga, jai diagnozuoti reikia atlikti tyrimus. Kai kreipsitės į gydytoją, jam bus reikalinga jūsų ligos istorija. Tikėtina, kad gydytojas jūsų paprašys:
- papasakoti apie senas ar neseniai patirtas traumas ir anksčiau jums diagnozuotas ligas;
- išvardyti vartojamus receptinius, nereceptinius vaistus ir maisto papildus;
- išsamiai apibūdinti simptomus, kuriuos jaučiate.
Gydytojas taip pat gali paskirti atlikti tyrimus, kurie padės nustatyti diagnozę ir atmesti tam tikrų ligų tikimybę. Šie tyrimai gali būti:
- kraujo tyrimai;
- rentgenas;
- magnetinio rezonanso tomografija;
- kompiuterinė tomografija;
- raumenų arba nervų biopsija;
- nervų laidumo tyrimai;
- elektromiografija.
Atsižvelgdamas į šių tyrimų rezultatus, gydytojas gali nukreipti jus pas atitinkamos srities specialistą.
Kaip gydoma raumenų atrofija?
Raumenų atrofijos priežastys gali būti labai skirtingos, todėl gydymo planą parenka gydytojas, įvertinęs simptomus, ligos istoriją ir atliktų tyrimų rezultatus. Svarbu nustatyti ir gydyti pagrindinę priežastį.
Priklausomai nuo diagnozės, gydytojas gali rekomenduoti individualiai parinktą fizinį aktyvumą, kineziterapiją, mitybos korekciją, gydymą ar kitus sprendimus. Jei jaučiate ryškų silpnumą, staiga blogėja judėjimas ar mažėja vienos galūnės apimtis, kreipkitės į gydytoją.
Masažas nėra raumenų atrofijos diagnostikos ar gydymo pakaitalas. Apie jo tinkamumą kaip savijautos ir kūno priežiūros priemonę galima svarstyti tik individualiai, įvertinus būklę ir nesant medicininių kontraindikacijų.
Išvados
Raumenų nykimas gali būti susijęs su fizinio aktyvumo stoka, trauma, nervų sistemos pažeidimu, mityba ar kitomis sveikatos būklėmis. Todėl svarbiausia yra ne savarankiškai nustatyti priežastį, o laiku kreiptis į gydytoją ir laikytis individualiai parinkto plano.
Masažo paslauga neturėtų pakeisti medicininio ištyrimo, gydytojo konsultacijos ar paskirto gydymo.
