Ergoterapeuto darbas – padėti žmogui atkurti gebėjimą kuo savarankiškiau atlikti kasdienes užduotis. Šios užduotys apima pagrindines kasdienio gyvenimo veiklas, tokias kaip valgymas, apsirengimas, naudojimasis tualetu ir maudymasis. Prie kasdienės veiklos taip pat priskiriama vairavimas, valgio ruošimas ir savanoriška veikla. Kai patiriama sunkumų atliekant pagrindines kasdienes užduotis, ergoterapija gali padėti sugrįžti prie savarankiško funkcionavimo.
Saugiai padidinama judesių amplitudė ir jėga
Dėl operacijos, artrito ar insulto gali pakisti sąnarių, pavyzdžiui, peties sąnario, judesių amplitudė. Ergoterapeutai padeda savo pacientams geriau judėti, pasitelkdami toliau nurodytus būdus:
- Pasyvi judesių amplitudė – terapeutas stimuliuoja paciento judėjimą, padėdamas jam atlikti nedidelius su sąnariu susijusius judesius.
- Aktyvi judesių amplitudė – pacientas pats, be fizinės pagalbos, judina ranką ar atlieka kitus su sąnariais susijusius judesius.
- Tinkama kūno padėtis – pavyzdžiui, gulėjimas ant nugaros ar šono, pagalba sugrąžinant savarankišką judėjimo funkciją su visu judesių diapazonu. Gulint sumažėja pasipriešinimas dėl gravitacijos ir pacientas gali lengviau judinti sąnarius. Skausmas gali atsirasti tada, kai būnant netinkamoje padėtyje atliekami per stiprūs ir (arba) per greiti judesiai.
- Kompensacinės prevencijos metodai – tai terapijos būdai, padedantys šiek tiek judėti ir kartu stiprinti jėgą.
Mažėja skausmas ir sustiprėjama
Kai vienas raumuo yra silpnas, priešingas raumuo gali per daug įsitempti, sukeldamas skausmą. Kompensaciniai būdai, pavyzdžiui, peties pakėlimas, kad ranka būtų arčiau kūno, stengiantis sumažinti skausmą, dažnai sukelia raumenų disbalansą, taigi ir didesnį skausmą. Taikant kompensacinius metodus, susijusius su peties judesiais, krūtinės raumenys dažnai būna įsitempę, todėl raumenys aplink mentę tampa silpni.
Pacientai tampa geriau informuoti
Ergoterapijos nauda apima ir geresnį pacientų informavimą bei supratimą apie tinkamą kūno padėtį ir skausmo rizikos padidėjimą dėl netinkamos kūno padėtie. Ergoterapeutų taikomos tempimo technikos ir įvairūs pratimai yra skirti silpnų sąnarių judesiams gerinti ir skausmui mažinti, tokiu būdu pagerinant rankų naudojimą kasdienių užduočių atlikimui.
Parenkamos tinkamos metodikos ir įranga
Jeigu kasdienei veiklai atlikti reikia kito asmens pagalbos – tai nėra patogu ir paprasta. Svarbiausias ergoterapeuto darbas – pagerinti asmens gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienę veiklą. Padedant patyrusiam ergoterapijos specialistui gerėja pacientui judesių amplitudė ir daugeliu atvejų jis vėl gali natūraliai atlikti svarbias kasdienes užduotis. Kai kuriais atvejais, kai judesių amplitudė labai apribota, gali prireikti agresyvesnių adaptacinių metodikų arba adaptuojančios įrangos.
Gerėja regėjimas
Regos sutrikimai gali atsirasti sergant akių ligomis, taip pat patyrus smegenų traumą arba po insulto. Dėl šių pokyčių mūsų regėjimo lauke atsiranda aklosios dėmės. Regos pokyčiai gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui užtikrintai vaikščioti ar skaityti. Ergoterapija gali išmokyti regos adaptacijos technikų, pavyzdžiui, skenavimo ir išankstinio skaitymo strategijų, kad pagerėtų skaitymo rezultatai ir bendra patirtis.
Globėjų ir priežiūros specialistų mokymas
Sunku matyti ir žinoti, kad artimam žmogui sunku savarankiškai atlikti kasdienes užduotis. Dar sunkiau būti slaugytoju, kuris jaučia kaltę ir (arba) nusivylimą dėl to, kad jo šeimos narys patiria tokius sunkumus. Dalis ergoterapeuto funkcijos yra mokyti slaugytojus ir padėti jiems geriau suprasti matomą ir nematomą ligos dalį, įskaitant dėl to atsirandančius apribojimus ir negalią.
Yra daugybė skirtingų veiksnių, kurie gali apsunkinti kasdienio gyvenimo užduočių atlikimą, todėl labai svarbu visokeriopą slaugytojų paramą derinti su ergoterapija, nes tai gali padėti sėkmingai sugrąžinti savarankišką žmogaus funkcionavimą ir pagerinti jo kasdienio gyvenimo kokybę.
