Mūsų kūne yra du didieji krūtinės raumenys – po vieną kiekvienoje krūtinės pusėje. Šie dideli raumenys padeda judinti pečius, nuleisti pakeltą ir pritraukti atitrauktą žastą, taip pat atlikti įvairius kitus rankų judesius. Didžiųjų krūtinės raumenų traumos ir sužalojimai gali sukelti peties skausmą ir labai stipriai apriboti rankos judesių amplitudę. Didysis krūtinės raumuo yra paviršinis, todėl jį lengva pamatyti ir apčiuopti.
Anatomija
Didysis krūtinės raumuo yra vėduoklės formos raumuo, esantis žmogaus krūtinės ląstos viršutinėje priekinėje dalyje. Yra išskiriamos trys didžiojo krūtinės raumens dalys – raktikaulinė (viršutinė) dalis, krūtinkaulio ir šonkaulinė (vidurinė) dalis bei pilvinė (apatinė) dalis.
Funkcija
Didysis krūtinės raumuo yra išsidėstęs viršutinėje priekinėje krūtinės dalyje ir dalyvauja rankų judesiuose. Šis raumuo taip pat dirba kartu su pomentiniu raumeniu (lot. subscapularis) ir padeda pasukti ranką į vidų.
Kai ranka yra fiksuota arba neša svorį, didysis krūtinės raumuo veikia kartu su plačiuoju nugaros raumeniu (lot. latissimus dorsi) ir kitais mentės stabilizatoriais. Rankų stūmimas arba naudojimasis lazdomis yra du pavyzdžiai, kai šie raumenys dirbta kartu. Krūtinės ląsta padeda pakelti krūtinę ir šonkaulius atliekant kvėpavimą ar sunkiai kvėpuojant. Tokie judesiai reikalingi tam, kad plaučiai galėtų visiškai išsiplėsti įkvepiant ir iškvepiant orą.
Problemos
Didžiojo krūtinės raumens plyšimo atvejai gana reti. Tokios traumos gali įvykti tada, kai sausgyslė patiria didelį spaudimą dėl raumenį veikiančios jėgos ir dėl to plyšta. Dažniausiai nuo tokių sužalojimų kenčia vyrai, kurie intensyviai sportuoja, visų pirma tai susiję su svorių kilnojimu (ypač štangos spaudimu). Didžiojo krūtinės raumens plyšimai pagal sunkumą skirstomi į šias tris grupes:
- I laipsnis: paprastas sausgyslės pertempimas;
- II laipsnis: sausgyslė pertempta ir iš dalies plyšusi;
- III laipsnis: krūtinės raumens sausgyslės plyšimas vis apimtimi.
Tarp juntamų simptomų gali būti skausmas peties priekyje, traumos metu girdimas „spragtelėjimas“, peties priekinės dalies patinimas, matomas arba apčiuopiamas įdubimas peties priekyje, kraujosruvos krūtinėje arba žasto srityje, sunkumas atliekant tam tikrus rankos judesius.
Didžiojo krūtinės raumens problemų gali sukelti ir pečių traumos. Pavyzdžiui, dėl peties rotatorių manžetės plyšimo didysis krūtinės raumuo gali patirti pernelyg didelę įtampą, o sušalus peties sąnariui raumuo gali sutrumpėti ir apriboti judesių amplitudę. Be to, užspaustas kaklo nervas gali sutrikdyti didžiojo krūtinės raumens inervaciją ir sukelti raumenų silpnumą arba paralyžių.
Gydymas
Jei manote, kad susižeidėte krūtinės ląstą, turite kreiptis į gydytoją. Gydant didžiojo krūtinės raumens sužalojimą, pagrindinis ir svarbiausias dalykas yra teisingai ir laiku nustatyta diagnozė. Jei susižeidėte didįjį krūtinės raumenį, jums rekomenduos ilsėtis, kad petys būtų ramybės būsenoje, nes sausgyslei sugyti reikia pakankamai laiko. Pradinė ramybės būsenoje laikotarpio trukmė priklauso nuo to, kokio sunkumo yra trauma, tačiau vidutiniškai tam prireikia 3 savaičių. Kai kuriais atvejais gali tekti nešioti įtvarą, kad petys nejudėtų ir būtų optimalioje padėtyje, kurios reikia tinkamam gijimui užtikrinti. Kartais gali prireikti chirurginės intervencijos, po kurios atsistatymui paprastai prireikia kelių savaičių ar mėnesių reabilitacijos.
Pabaigai
Jei susižeidėte didįjį krūtinės raumenį, pirmas žingsnis gydant traumą yra poilsis. Tačiau, kaip buvo minėta, kartais gali prireikti operacijos. Kai raumuo sugyja, gydytojai rekomenduoja kreiptis į kineziterapeutą, kuris padės tinkamai atsistatyti po traumos ir pagerinti peties judesių amplitudę bei jėgą, o taip pat išvengti tolesnių traumų.
